Naujienos

Pranešime nagrinėjamos ankstyvosios integracijos priemonės, taikomos tarptautinės apsaugos prašytojams EMN valstybėse narėse ir stebėtojų statusą turinčiose šalyse, įskaitant jų įgyvendinimo būdus, atsakingas institucijas ir finansavimo šaltinius prieglobsčio suteikimo bei priėmimo proceso metu.  

Ankstyvosios integracijos priemonės – priemonės, kuriomis remiama tarptautinės apsaugos prašytojų integracija ir savarankiškumas prieglobsčio ir priėmimo proceso metu, kol dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jų prašymo. Pranešimas parengtas remiantis 23 EMN valstybių narių, taip pat Serbijos ir Ukrainos suteikta informacija. 

Ankstyvosios integracijos priemonės įvairiose šalyse 

Dauguma atsakiusių šalių taiko ankstyvąsias integracijos priemones, tačiau jų prieinamumas, apimtis ir turinys skiriasi. Kai kurios šalys šias priemones taiko tik tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, pažeidžiamiems tarptautinės apsaugos prašytojams. Šių priemonių koordinavimas ir priežiūra dažniausiai vykdoma nacionaliniu lygmeniu – už tai atsakingos ministerijos arba nacionalinės priėmimo agentūros, bendradarbiaujančios su vietos valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Dažniausiai taikomos ankstyvosios integracijos priemonės yra kalbos kursai, pilietinė ir kultūrinė orientacija bei profesinė ar darbo rinkos orientacija. Šios paslaugos paprastai teikiamos nemokamai, o daugumoje šalių dalyvavimas jose yra savanoriškas. Tais atvejais, kai tam tikros veiklos (pvz., kalbos ar pilietinio ugdymo kursai) yra privalomos, jos įprastai siejamos su priėmimo sąlygų reikalavimais. 

Individualizuota pagalba ir informacijos sklaida 

Šešiolika EMN valstybių narių (BE, BG, CY, CZ, EE, ES, FR, HR, IE, IT, LT, LV, LU, PL, SE, SK) ir Serbija ankstyvąsias integracijos priemones pritaiko atsižvelgdamos į asmens amžių, lytį, pažeidžiamumą, kvalifikaciją ar išsilavinimą. Tikslinė pagalba teikiama vaikams, moterims, nelydimiems nepilnamečiams ir kitiems pažeidžiamiems asmenims. 

Pranešime pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti, jog tarptautinės apsaugos prašytojai žinotų apie jiems prieinamą pagalbą. Dvidešimt dviejose EMN valstybėse narėse ir Serbijoje informacijos sklaida vykdoma per nacionalines priėmimo ar apgyvendinimo sistemas. Tam pasitelkiamos skaitmeninės platformos (interneto svetainės ir socialiniai tinklai), spausdinta informacinė medžiaga (lankstinukai ir brošiūros) ir informacijos sklaida per tarptautinės apsaugos prašytojų bendruomenes. 

Geroji praktika ir iššūkiai 

Atsakiusios šalys nurodo įvairius iššūkius, trukdančius veiksmingai įgyvendinti ankstyvąsias integracijos priemones. Tarp jų – riboti finansiniai ištekliai (BE, CZ, DE, ES, FI, FR, IE, LV, NL, SK), institucinė fragmentacija (BE, EL, ES, FR, IE, LU, NL, PL, SE, SK), išoriniai veiksniai, tokie kaip svyruojantis atvykstančiųjų skaičius (AT, DE, EE, ES, PL). Be to, Ispanija pabrėžė darbuotojų trūkumo problemą, Nyderlandai įvardijo ilgą laukimo laiką, o Airija minėjo neigiamą dalies vietos bendruomenių požiūrį. 

Dauguma šalių ankstyvųjų integracijos priemonių poveikį vertina netiesiogiai arba platesnių integracijos vertinimų kontekste. Tik Latvija ir Vokietija taiko sistemingus šių priemonių poveikio vertinimo metodus. 

Kaip gerąją praktiką šalys išskiria greitą pagalbos teikimą nuo pirmųjų prieglobsčio procedūros etapų (ES, FR, HR, LT, RS), kalbos mokymą (BE, LU, DE), pilietinį ir profesinį ugdymą (DE, NL, CY) bei glaudų viešojo sektoriaus institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą (FI, LT, SE). Belgija ir Ispanija išskiria informacijos teikimą. 

Išsami lyginamoji analizė ir tyrimo išvados apie ankstyvąsias integracijos priemones tarptautinės apsaugos prašytojams pateikiamos pranešime žemiau.