Naujienos

Europos migracijos tinklas (EMN) išleido pranešimą „Tarptautinės apsaugos prašytojams teikiamo būsto alternatyvos”. Remiantis 22 EMN valstybių narių, taip pat Norvegijos ir Serbijos pateikta informacija, šiame leidinyje apžvelgiamos nacionalinės šalių praktikos taikytos 2020-2025 metais. 

Tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo sistemos tradiciškai remiasi fizinio būsto teikimu, pvz., priėmimo centrais, bendromis patalpomis ar decentralizuotais būstais.  

Alternatyvos fizinio būsto teikimui – tai priemonės, kai vyriausybės vietoj būsto teikia finansines išmokas ar kuponus, leidžiančius prašytojams savarankiškai susirasti būstą, tuo pačiu užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas pagal ES standartus. 

Šių alternatyvų tikslas – įvykdyti teisinius įsipareigojimus pagal naujos redakcijos 2013 m. Priėmimo sąlygų direktyvą. Taip pat jos gali suteikti prašytojams daugiau lankstumo ir savarankiškumo. Jos prisideda prie ankstyvos integracijos, leisdamos asmenims ir šeimoms, ypač toms, kurios greičiausiai gaus apsaugą, gyventi savarankiškiau bendruomenėse. 

Šiame pranešime pateikiama informacija apie tai, kaip EMN valstybėse narėse finansinės išmokos pagerina priėmimo procesą, kartu užtikrinant prieigą prie paslaugų ir tinkamą gyvenimo lygį. 

Pagrindinės išvados 

Penkios EMN valstybės narės (AT, PL, CY, FR, IR) pranešė, kad šiuo penkių metų laikotarpiu savo nacionalinėse priėmimo sistemose kaip alternatyvą fizinio būsto suteikimui taikė finansines išmokas. Austrija ir Lenkija taiko nuolatines išmokų sistemas, o Kipras, Prancūzija ir Airija finansinę paramą naudoja daugiausia tada, kai nėra galimybių suteikti būsto. Be šių valstybių, Vokietija pranešė, kad finansines išmokas būsto išlaidoms padengti naudoja išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į individualius atvejus ir suteikdama galimybę spręsti kiekvienai federalinei žemei savarankiškai. 

Teisė gauti finansinę paramą  

Teisė gauti finansinę paramą paprastai siejama su administraciniais reikalavimais arba apgyvendinimo vietų trūkumu. Nustatyti du požiūriai į paramos dydį: nacionaliniu lygmeniu nustatyti tarifai (paprastai reglamentu) (CY, FR, IR, PL) ir vietos lygmeniu nustatomi dydžiai (AT, DE), atspindintys specifinės vietos apgyvendinimo išlaidas ar individualius poreikius. 

Paslaugos ir stebėsena 

Būtinųjų paslaugų teikimas, tokių kaip teisinė ar psichologinė pagalba bei sveikatos paslaugos, tebėra neatsiejama priėmimo sistemų dalis. Visgi, metodai skiriasi priklausomai nuo nacionalinių sistemų ir prašytojų poreikių. 

Prancūzija ir Airija, užtikrina paramos tęstinumą nepriklausomai nuo apgyvendinimo tipo. Austrija skatina didesnį už priėmimo centrų ribų gyvenančių prašytojų savarankiškumą.  Lenkija teikia medicinines ir psichologines paslaugas per paslaugų teikėjus ir specializuotas įstaigas. Šiuos skirtumus lemia nacionaliniai teisės aktai, integracijos strategijos bei centralizuoto ir decentralizuoto paslaugų teikimo balansas. 

Stebėsenos metodai taip pat skiriasi. Austrija, Prancūzija bei Lenkija naudoja centralizuotas nacionalines duomenų bazes, kuriose registruojami asmens duomenys ir stebimas finansinių išmokų mokėjimas, taip pat rengia reguliarius susitikimus. Kipras ir Airija remiasi pareiškėjų pareiga registruoti gyvenamosios vietos pasikeitimus arba vietos institucijų, atsakingų už išmokų administravimą, priežiūra.