Naujienos

Paskelbta nauja Europos migracijos tinklo (EMN) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO/OECD) studija „Trečiųjų šalių piliečių tvarios integracijos į darbo rinką skatinimas: įgūdžių pritaikymo politika ir instrumentai“. 

Šioje studijoje nagrinėjama, kaip trečiųjų šalių piliečiai EMN valstybėse narėse susiduria su jų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitiktimi. Daugiausia dėmesio skiriama darbo migrantams, taip pat asmenims, atvykusiems šeimos susijungimo pagrindu, tarptautinės apsaugos ir laikinosios apsaugos gavėjams. Remiantis 25 EMN šalių pateikta informacija ir EBPO lyginamąja įgūdžių neatitikimo vertinimo analize, studijoje išskiriamos pagrindinės kliūtys:  nepakankami kalbos įgūdžiai,  kvalifikacijų pripažinimo sunkumai ir diskriminacija. Studijoje taip pat apžvelgiama, kaip šalys, įgyvendindamos nacionalines, vietos lygmens ir darbdavių iniciatyvas, siekia gerinti įgūdžių bei kvalifikacijų pripažinimą, kalbinę paramą ir galimybes įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją. 

Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką darbo rinkos rezultatams 

Įgūdžių neatitikimas daro reikšmingą poveikį trečiųjų šalių piliečių padėčiai darbo rinkoje – jie dažnai dirba darbus, neatitinkančius jų turimos kvalifikacijos. Siekdami įsidarbinti, migrantai neretai priima žemesnės kvalifikacijos pareigas (pvz., dirba odontologo padėjėjais vietoj odontologų ar slaugytojais vietoj gydytojų). Tai lemia didesnį perteklinės kvalifikacijos lygį, mažesnes pajamas ir nepakankamą turimų gebėjimų bei talentų panaudojimą.  

Pabrėžiama, kad pagrindiniai įgūdžių neatitikimą lemiantys ir integraciją į darbo rinką lėtinantys veiksniai yra nepakankamos valstybinės kalbos žinios, kvalifikacijų pripažinimo sunkumai (įskaitant reikiamų dokumentų trūkumą) bei su priežiūros pareigomis susiję iššūkiai, pvz., prieinamos vaikų priežiūros paslaugų stoka. EMN valstybėse narėse trečiųjų šalių piliečiai gerokai dažniau nei vietiniai gyventojai dirba darbus, kuriems jų kvalifikacija yra aukštesnė nei reikalaujama, ir šis skirtumas dažnai išlieka net po daugelio gyvenimo šalyje metų. 

Parama įgūdžių pripažinimui 

Siekdamos spręsti su įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimu susijusias problemas, šalys taiko skirtingus instrumentus. Tarp jų – kvalifikacijų pripažinimo procedūros, profesinis konsultavimas, kalbų mokymas, kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas, taip pat konkretiems sektoriams skirtos iniciatyvos, padedančios mažinti darbo jėgos trūkumą. Studijoje taip pat pažymima, kad pagrindinį vaidmenį formuojant ir įgyvendinant įgūdžių neatitikties mažinimo politiką atlieka ministerijos ir švietimo įstaigos. Savivaldybės, kitos vietos valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai partneriai (pavyzdžiui, profesinės sąjungos) teikia įvairias paslaugas, pvz., organizuoja pilietinio ugdymo kursus, padeda ieškoti darbo. 

Kaip būtų galima veiksmingiau mažinti trečiųjų šalių piliečių turimų įgūdžių ir jų užimamų darbo vietų neatitikimą? Kokios išskiriamos gerosios šalių praktikos? Atsakymus į šiuos klausimus rasite čia.