Naujienos

Europos migracijos tinklas (EMN) paskelbė tyrimą „Prekyba žmonėmis – tarptautinis lygmuo“, kuriame apžvelgiamos 25 EMN narių ir stebėtojų statusą turinčių šalių pastangos kovoti su prekyba žmonėmis. Tyrime analizuojamos politikos priemonės, atitinkančios ES kovos su prekyba žmonėmis strategiją 2021–2025 m., apimančios prevenciją, teisėsaugą, pagalbą aukoms ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tyrimas atskleidžia iššūkius, gerąją praktiką ir vykstančias diskusijas dėl politikos stiprinimo ateityje.

Prekyba žmonėmis – kompleksinis nusikaltimas

Prekyba žmonėmis yra rimtas žmogaus teisių pažeidimas pagal tarptautinę teisę ir ES pagrindinių teisių chartijos 5(3) straipsnį. Ji apima žmonių verbavimą, gabenimą, perdavimą, laikymą ar kontrolę naudojant prievartą, apgaulę, pažeidžiamumo išnaudojimą arba pinigines paskatas siekiant išnaudoti.

Nors daugelis prekybos žmonėmis aukų ES yra ES piliečiai, trečiųjų šalių piliečių duomenys 2022 m. sudarė 63,1 proc. prekybos žmonėmis aukų, palyginti su maždaug 43 proc. aukų 2019-2021 m. laikotarpiu. Tuo pat metu daug aukų lieka neišaiškintos.

ES atsako stiprinimas

ES paskelbė prekybos žmonėmis sritį prioritetine kovos su prekyba žmonėmis strategijoje 2021–2025 m., siekdama sustiprinti pastangas už ES ribų. 2024 m. buvo pakeista ES kovos su prekyba žmonėmis direktyva, kuri įsigaliojo liepos 14 d. Šiais pakeitimais įvestos griežtesnės taisyklės, stiprinančios teisėsaugos gebėjimus tirti ir bausti prekybos žmonėmis atvejus. Taip pat numatytas didesnis dėmesys aukų apsaugai.

EMN narių ir stebėtojų statusą turinčių šalių iniciatyvos

Šiame kontekste EMN narės ir stebėtojų statusą turinčios šalys įgyvendino įvairias politikos priemones, siekdamos spręsti prekybos žmonėmis problemą. Prioritetinėmis laikomos tokios sritys kaip nusikaltimų prevencija, aukų apsauga, teisėsaugos koordinacija ir kaltininkų persekiojimas. Daugelis šalių taikosi į konkrečias trečiąsias šalis, regionus ar migrantų grupes, siekdamos veiksmingai reaguoti į rizikas.

Dauguma nacionalinių priemonių, skirtų trečiųjų šalių piliečiams EMN šalyse, įgyvendinamos tarptautinių organizacijų (pirmiausia IOM), NVO ar pilietinės visuomenės organizacijų ir finansuojamos nacionalinėmis bei ES lėšomis.

Dauguma šalių tarptautinį aspektą įtraukė į platesnes kovos su prekyba žmonėmis strategijas, susiedamos jas su migracijos, prieglobsčio, sienų valdymo ir organizuoto nusikalstamumo politikomis. Nė viena šalis neturi išimtinai tarptautiniam prekybos žmonėmis lygmeniui skirtos politikos, tačiau daugelis įtraukė šį aspektą į esamas nacionalines strategijas.

Operatyvinis bendradarbiavimas ir strateginės partnerystės

ES atlieka svarbų vaidmenį remiant EMN šalis nares ir stebėtojų statusą turinčias šalis per finansavimą, veiklos koordinavimą ir keitimąsi informacija, pavyzdžiui, per Europos tarpdisciplininę kovos su nusikalstamomis grėsmėmis platformą (EMPACT).

Vienuolikoje šalių (BE, DE, EE, ES, FI, FR, IT, LV, NL, SI, GE) pabrėžta bendradarbiavimo su ES agentūromis svarba – jos dalyvavo EUROPOL, Frontex, EUROJUST iniciatyvose, įgyvendintose trečiosiose šalyse.

ES taip pat tiesiogiai valdo ir/arba finansuoja vystomojo bendradarbiavimo programas trečiosiose šalyse, remdamasi kovos su prekyba žmonėmis strategija. Šios programos apima teisėsaugą, teismų institucijas, skaitmeninius bei finansinius prekybos žmonėmis aspektus, taip pat aukų identifikavimą ir paramą.

Kelios ES programos taip pat sprendžia migrantų kontrabandos klausimą, kuris dažnai susijęs su prekyba žmonėmis. 2023 m. lapkritį Europos Komisija pristatė kovos su migrantų kontrabanda priemonių paketą – pasiūlymą dėl naujos direktyvos, nustatančios minimalius reikalavimus neleistino įvažiavimo, tranzito ir buvimo ES palengvinimo prevencijai ir kontrolei, bei pasiūlymą dėl reglamento, stiprinančio policijos bendradarbiavimą ir EUROPOL vaidmenį kovoje su kontrabanda ir prekyba žmonėmis. Šis reglamentas sustiprina Europos kovos su kontrabanda centrą EUROPOL struktūroje, siekiant plėtoti pajėgumus tarpvalstybinei veiklai. Abu pasiūlymai šiuo metu svarstomi teisėkūros procese.

Geroji praktika

Trylika šalių (BE, BG, DE, EE, ES, FI, FR, HR, LV, NL, PL, SE, GE) išskyrė gerosios praktikos pavyzdžius, susijusius su trečiosiose šalyse vykdomomis priemonėmis prekybos žmonėmis prevencijai.

Devynios šalys išskyrė informuotumo didinimo kampanijas kaip gerąją praktiką (BE, BG, CY, DE, EE, FR, NL, PL, SE), kai kurios sustiprino bendradarbiavimą su kilmės ar partnerėmis šalimis (FI, LV, SE), o kitos pasitelkė projektus su pilietinės visuomenės organizacijomis (DE, FR, NL, PL).

Šalys taip pat teigiamai įvertino policijos ryšių palaikymo pareigūnų dislokavimą trečiosiose šalyse ir ES agentūrų paramą teisminėms ir teisėsaugos institucijoms.

Pagrindinė geroji patirtis nustatant ir remiant aukas trečiosiose šalyse apėmė bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir suinteresuotųjų šalių gebėjimų stiprinimo veiklą (AT, BE, DE, ES, FR, IE, NL). Tai apima teisėsaugos mokymus, specializuotų padalinių steigimą, pagalbos ir nukreipimo sistemas.

Devynios EMN šalys kartu su Serbija ir Gruzija sukūrė įvairias struktūrinio bendradarbiavimo formas su trečiosiomis šalimis – per dvišales sutartis, memorandumus, protokolus ir kt. (AT, BG, DE, EL, FR, HU, LT, NL, PL, GE, RS). Priešingai, kitos šalys nurodė, kad su trečiosiomis šalimis bendradarbiauja daugiausia operatyviniu lygmeniu, dažnai ad hoc pagrindu (FI, FR, LU, SK ir GE). Tiksliniai regionai: Sahelis (BE, IE, IT, NL), Afrikos Kyšulys (AT, DE, FI, FR, IT, NL), Šiaurės Afrika (AT, BE, IT, NL), Rytų Europa (AT, BE, BG, FR, IE, LT) ir Vakarų Balkanai (AT, BE, DE, FR, IT).

Nors bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis formos labai skiriasi, tarptautinės organizacijos, su kuriomis EMN šalys narės ir stebėtojų statusą turinčios šalys dažniausiai bendradarbiauja sprendžiant prekybos žmonėmis problemą, yra UNODC (AT, DE, EE, ES, FI, FR, HR, HU, IE, IT, LT, LV, NL, SE, SI, SK), ESBO (AT, BG, DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, HU, IE, IT, NL, PL, SE, SI, SK ir GE), ICMPD (EL, IE, NL, SI, SK ir GE) ir IOM (AT, BG, CZ, DE, EE, EL, ES, FI, FR, IE, IT, LV, NL, SE, SK ir GE).

Iššūkiai kovojant su prekyba žmonėmis

EMN šalys nurodo pasikartojančius iššūkius: prevencija ir paklausos mažinimas, teisėsaugos ir teismų atsakas, aukų identifikavimas ir pagalba, tarptautinis bendradarbiavimas.

COVID-19 pandemija padidino aukų pažeidžiamumą ir paspartino prekybos žmonėmis perėjimą į skaitmeninę erdvę, todėl kai kuriose šalyse (AT, IT, LT, SE, SI) tapo sudėtingiau nustatyti ir įsikišti. Tai reikalauja naujų metodų kovai su prekyba žmonėmis skaitmeninėje erdvėje.

Devynios EMN šalys narės nurodė, kad prekybos žmonėmis prevencija EMN šalyse narėse ir šalyse stebėtojose, ypač trečiosiose (potencialių) aukų kilmės ir tranzito šalyse (AT, BE, DE, ES, FR, LV, PL, SE, SI), yra sudėtinga. Daugiau nei pusė iš jų kaip iššūkį nurodė žemą pasitikėjimo lygį ir (arba) kultūrinius skirtumus su trečiosiomis šalimis (AT, FR, LV, PL, SI). Šie veiksniai trukdė imtis bendrų veiksmų, pavyzdžiui, dalytis informacija ir ištekliais kovojant su prekyba žmonėmis.

Perspektyvos: stiprinant tarptautinį atsaką

EMN šalys nurodo poreikį stiprinti aukų identifikavimą ir apsaugą per finansinius tyrimus, skaitmeninę stebėseną ir kovą su darbo išnaudojimu. Instituciniai iššūkiai apima būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su kai kuriomis trečiosiomis šalimis ir didinti kompetentingų institucijų pajėgumus.

Daugelyje šalių vyksta diskusijos, kaip būsimos politikos galėtų šiuos poreikius spręsti. 2023 m. pabaigoje kelios šalys peržiūrėjo arba rengė nacionalines kovos su prekyba žmonėmis strategijas (BE, DE, EL, ES, FI, FR, SE, SK, GE, RS), kai kurios iš jų apima priemones tarptautiniam bendradarbiavimui stiprinti (DE, EL, RS). Kitos šalys vertina dvišalius susitarimus dėl bendradarbiavimo su aukų kilmės ir tranzito šalimis (FR, SI, RS).

Nuoroda:
ES studija (EN)
ES studijos santrauka (EN)
Tematinis pranešimas (EN)