Naujienos

EMN Lietuva paskelbė 2024 m. Lietuvos migracijos politikos leidinį, kuriame apžvelgiami migracijos ir prieglobsčio politikos pokyčiai bei pristatoma svarbiausia praėjusių metų migracijos statistika.

Jau penktus metus iš eilės tęsiasi teigiama neto tarptautinės migracijos tendencija – 2024 m. į Lietuvą atvyko 23 tūkst. daugiau gyventojų nei išvyko. Iš viso išvyko 28 658 asmenys, iš kurių 9 486 Lietuvos piliečiai.

Dažniausios emigracijos krypties šalys – Baltarusija, Ukraina, Jungtinė Karalystė, Kirgizija ir Uzbekistanas.

Tuo tarpu 2024 m. į Lietuvą imigravo 51 757 asmenys – daugiausia atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekistano, Indijos ir Tadžikistano, dauguma – darbo arba laikinosios apsaugos pagrindu, gaunantys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Prie kylančių imigracijos rodiklių ženkliai prisidėjo ir į tėvynę sugrįžtantys lietuviai, kurie sudarė 37% nuo visų imigrantų. Daugiausia jų sugrįžo iš valstybių, ilgą laiką buvusių populiariomis emigracijos kryptimis – Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Airijos, Vokietijos.

Grįžtamosios migracijos aktualumą atskleidžia ir LR Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta diasporos apklausa – net 57% emigravusių lietuvių neatmeta galimybės kada nors ateityje grįžti į Lietuvą, o 8% tą planuoja padaryti per artimiausius dvejus metus. Kaip vieną iš pagrindinių grįžimą skatinančių veiksnių 58% respondentų įvardijo Lietuvoje gyvenančią šeimą ir draugus.

Greta sugrįžimo į Lietuvą perspektyvų, šalis išlieka svarbi kryptis ir tiems, kurie šalyje ieško prieglobsčio nuo persekiojimo ar nestabilumo savo šalyse.

Per praėjusius metus prieglobsčio prašymus Lietuvoje pateikė 362 asmenys – 52% jų buvo patenkinti. Daugiausia prašymų pateikė – Baltarusijos (38,7%), Rusijos (13%), Ukrainos (6,4%), Tadžikistano (6,1%), Uzbekistano (5,8%), Irako (5,5%) piliečiai. Pastebimas pateiktų prašymų sumažėjimas – 2023 m. buvo pateikti 575 prieglobsčio prašymai.

Tebesitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, Lietuva siekia užtikrinti nuolatinę paramą Ukrainos karo pabėgėliams. 2024 m. rugpjūtį Vyriausybė pratęsė Laikinosios apsaugos Ukrainos karo pabėgėliams galiojimą iki 2026 m. kovo. Visgi, siekiant užtikrinti stabilumą ir mažinti administracinę naštą, Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pratęsti laikinąją apsaugą Ukrainos piliečiams dar vieneriems metams – iki 2027 m. kovo 4 d.

Reaguodama į didėjantį veiksmingos migrantų integracijos poreikį, Lietuva įvedė naujas institucines priemones. Siekiant užtikrinti migrantų apgyvendinimo centralizavimą bei socialinių ir kitų paslaugų teikimą, nuo 2025 m. sausio paskirta priėmimą užtikrinanti įstaiga – Priėmimo ir integracijos agentūra.

Dar balandį Agentūra pristatė dvi naujas programas: sociokultūrinio įvado mokymų programą, skirtą supažindinti migrantus su Lietuvos teisės aktais, istorija ir visuomenės normomis, bei psichosocialinės gerovės programą, kuria teikiama pagalba užsieniečiams, patiriantiems psichologinius sunkumus.

Siekiant užtikrinti migrantų apgyvendinimo centralizavimą ir socialinių bei kitų paslaugų teikimą, nuo 2025 m. pradžios paskirta priėmimą užtikrinanti įstaiga – Priėmimo ir integracijos agentūra. Ji taip pat pristatė dvi naujas užsieniečių integracijos programas. Pirmoji – sociokultūrinių mokymų programa, skirta supažindinti užsieniečius su Lietuvos teisės aktais, istorija, visuomenės normomis. Antroji – psichikos sveikatos programa – apibrėžia paslaugų komplektą, užtikrinantį pagalbą užsieniečiams, patiriantiems psichologinių sunkumų.

Kaip pasikeitė prieglobsčio politika? Kokie pokyčiai įgyvendinti integracijos srityje? Atsakymą į šiuos klausimus rasite 2024 m. Lietuvos migracijos politikos leidinyje.

Leidinys parengtas pagal 2024 m. Lietuvos migracijos politikos gairių įgyvendinimo ir migracijos procesų stebėsenos ataskaitą. 

Nuoroda:
Lietuvos migracijos politika (LT)
Lietuvos migracijos politika (EN)