Naujienos

Neretai ES valstybėse narėse, Norvegijoje ir Sakartvele galima išgirsti klausimą: kaip šių valstybių institucijoms sekasi tvarkytis su prekyba žmonėmis iš trečiųjų šalių? Nušviesti esamą situaciją stengiamasi naujausioje Europos migracijos tinklo (EMN) studijoje, kurioje nagrinėjamas numanomų prekybos žmonėmis aukų aptikimas, identifikavimas ir apsauga ES bei nacionaliniame lygiuose.

Prekyba žmonėmis – tai aukos fundamentalias teises pažeidžiantis nusikaltimas. Ji gali pasireikšti skirtingomis formomis, kaip seksualinė prievarta, priverstinis darbas, vergovė ar organų išėmimas. Todėl ši praktika draudžiama pagal ne vieną ES ir tarptautinį instrumentą. Vis tik tebesitęsianti seksualinių paslaugų ir fizinį darbą už mažą darbo užmokestį dirbančių darbuotojų paklausa tebekuria galimybes prekyba žmonėmis užsiimantiems asmenims.

Trečiųjų šalių piliečiai sudaro daugiau nei pusę visų ES valstybėse narėse užregistruotų prekybos žmonėmis aukų skaičiaus. EMN atliktoje studijoje apžvelgiamos 25 Bendrijos šalyse, Norvegijoje ir Sakartvele taikomos priemonės ir gerosios praktikos, kurias pasitelkiant tikimasi aptikti, identifikuoti ir apsaugoti trečiųjų šalių piliečius nuo tapimo prekybos žmonėmis aukomis. Tyrime atlikta analizė vykdyta 2015 m. sausio ir 2020 m. gruodžio laikotarpyje.

Kaip parodė studijos rezultatai, ES lygiu veikia keletas instrumentų, kurie leidžia spręsti prekybos žmonėmis problemą, tuo pačiu suteikdami pagrindą prekybos žmonėmis aukų identifikavimui ir apsaugai bei įtvirtindami trečiųjų šalių piliečių teisę į vienodą požiūrį socialinio saugumo, socialinės paramos ir socialinės apsaugos klausimais.

2015 ir 2020 m. ES valstybių narių, Norvegijos ir Sakartvelo nacionaliniuose lygmenyse įvykdyti pokyčiai apėmė institucijų, politikos ir teisės sritis. Pavyzdžiui, kelios Bendrijos šalys pristatė suderinamumą užtikrinti turėjusias koordinavimo sistemas, kuriomis siekta užkirsti kelią prekybai žmonėmis. Taip pat buvo įgyvendintos ir praktinės priemonės, pavyzdžiui, informuotumo didinimo veikla: informacinių lankstinukų dalinimas, informacinių dienų rengimas, informacinių kampanijų prekybos žmonėmis temomis vykdymas žiniasklaidoje ar, galiausiai, publikacijų ruošimas.

Atlikta EMN studija parodė, kad bendradarbiavimas būtinas kovojant su prekyba žmonėmis. ES lygmenyje tai prasideda nuo informacijos apsikeitimo ir gerųjų praktikų dalinimosi mechanizmų bei baigiasi bendromis operacijomis, kuriomis bandoma sustiprinti bendradarbiavimą tarp atsakingų institucijų. Tarptautiniu mastu kelios valstybės narės bendradarbiauja kovodamos su prekyba žmonėmis įvairių organizacijų, tokių kaip Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpol) ir Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM), rėmuose. Siekiant užtikrinti saugų dėl prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų grįžimą ir reintegraciją, taip pat plėtojamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis.

Tuo pačiu, atsakant į COVID-19 pandemiją, Bendrijos šalyse įvykdyti praktiniai pokyčiai priemonių, kuriomis bandoma tvarkytis su prekyba žmonėmis, atžvilgiu. Pavyzdžiui, pradėtos naudoti karštosios linijos, apie internete vykdomą prekybą žmonėmis ir vaikų išnaudojimą vesti virtualūs mokymai bei pradėta įgyvendinti leidimų gyventi išdavimo skaitmenizacija. Keliose valstybėse narėse peržiūrėtos bendrosios strategijos ir politikos, kurios taikomos dėl prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims. Vienu iš pasikeitusios politikos pavyzdžių galima įvardinti padidėjusį finansavimą viešosioms institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, siekiant labiau remti numanomas prekybos žmonėmis aukas.