Naujienos

Dvišaliai readmisijos susitarimai: kokią naudą ES valstybės narės gauna iš šių susitarimų taikymo?

2022 09 16


Kokie dvišaliai readmisijos susitarimai egzistuoja tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, Norvegijos ir trečiųjų šalių, kuriais sudaromos sąlygos neteisėtai ES teritorijoje esantiems migrantams grįžti į savo kilmės šalis? Atsakymų į šį klausimą ieškoma Europos migracijos tinklo (EMN) tematiniame pranešime, kuriame siekiama apžvelgti readmisijos susitarimus ir atskleisti jų veikimą.  

Mažai žinoma, kaip dvišaliai readmisijos susitarimai prisideda prie neteisėtų migrantų, įskaitant prieglobsčio prašytojus, kurių prašymai buvo atmesti, grįžimo į savo kilmės šalis. Siekiant užpildyti šią žinių spragą, naujausiame EMN tematiniame pranešime papildoma profesoriaus Jean-Pierre Cassarino aprašo, kuriame nuo 1950 m. apžvelgiami ES ir Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos šalių readmisijos susitarimai, ir 2014 m. EMN studijos „Neteisėtų migrantų grąžinimas ir reintegracija: draudimo atvykti politika ir readmisijos susitarimų taikymas“ informacija.

Tematiniame pranešime dėmesys kreipiamas 2014-2020 m. dvišaliams readmisijos susitarimams, dėl kurių buvo deramasi, jie buvo pasirašyti arba įsigaliojo. Atliktas EMN tyrimas papildomas išsamiu profesoriaus J. P. Cassarino aprašu, kuriame įvardinami 2014-2021 m. suderinti, pasirašyti ar įsigalioję dvišaliai readmisijos susitarimai, įgyvendinimo protokolai ar susitarimo memorandumai.

Readmisijos susitarimai – tai oficialūs instrumentai, užtikrinantys bendradarbiavimą tarp dviejų (ar daugiau) šalių, kurios dalyvauja užsieniečių readmisijos procese perkeliant migrantą iš vienos šalies teritorijos į kitą. EMN tematiniame pranešime pabrėžiama, kad dvišalių readmisijos susitarimų skaičius tarp ES valstybių narių, Norvegijos ir trečiųjų šalių yra proporcingas. Dvišaliai readmisijos susitarimai prisideda prie didesnio grąžinamų migrantų kiekio ir užtikrina sklandžias grąžinimo procedūras, tuo pačiu stiprindami bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis. Nepaisant to, dažnu atveju Bendrijos narėse šie susitarimai taikomi ad-hoc pagrindu. Dėl šios priežasties sistemiškas readmisijos susitarimų stebėjimas ir vertinimas ES valstybėse narėse ir Norvegijoje leistų geriau įvertinti bei palyginti šio pobūdžio susitarimų efektyvumą.

Nors tematiniame pranešime Bendrijos narės ir Norvegija teigė nepatiriančios didelių iššūkių įgyvendinant dvišalius susitarimus, kai kurios valstybės reiškė susirūpinimą dėl laiku neatliekamos dokumentacijos ar įvardino pilietybės patvirtinimo metu kylančius sunkumus. Kiti valstybių išskirti iššūkiai apėmė „trečiųjų šalių sąlygos“ įgyvendinimą bei derybas dėl naujų readmisijos susitarimų, įtraukiančių šią sąlygą.

Nuorodos:
Tematinis pranešimas (EN)
2014-2021 m. laikotarpyje pasirašytų ar įsigaliojusių dvišalių readmisijos susitarimų aprašas (EN)