Naujienos
Kokią politiką klimato kaitos sukeltos migracijos atžvilgiu vyko ES narės?
Vis daugiau žmonių yra paveikiami klimato kaitos padarinių, todėl išauga poreikis pasiruošti klimato kaitos sukeltos migracijos reiškiniui. Šis Europos migracijos tinklo (EMN) tematinis pranešimas papildo klimato migraciją nagrinėjančius tyrimus suteikdamas informacijos apie tai, kokią politiką taiko Bendrijos narės, reaguodamos į migracijos srautus, sukeltus klimato kaitos sukeltų perkėlimų, nelaimių ar aplinkos būklės blogėjimo.
JT Pabėgėlių agentūros duomenimis, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip neįprastai intensyvus kritulių kiekis, užsitęsusios sausros, karščio bangos ir ciklonai, prisidėjo prie to, kad maždaug 20 mln. žmonių turėjo būti perkelti. Nors klimato kaita veikia daugelį žmonių, sunku atrasti tiesioginį ryšį tarp aplinkos būklės blogėjimo ir žmonių sprendimo migruoti dėl klimato kaitos sukeltų veiksnių. Todėl iki šiol valstybės klimato kaitos sukelto aplinkos būklės blogėjimo nelaiko pagrindu suteikti tarptautinę apsaugą.
Atsakydamos į tyrimo klausimynus, Bendrijos narės, išskyrus Italiją, pabrėžė, kad nėra priėmusios konkrečių teisės aktų dėl klimato kaitos migracijos ar perkėlimų, sukeltų klimato kaitos. Taip pat šalys neįgyvendina ir neplanuoja įgyvendinti politikos priemonių, kurios leistų priimti trečiųjų šalių piliečius, nukentėjusius nuo klimato kaitos. Vis dėlto keliose šalyse veikia migrantų apsaugos priemonės, kurios gali būti naudojamos klimato kaitos sukeltos migracijos atvejais, bandant užkirti kelią tokio pobūdžio migrantų gražinimui. Čekija ir Lietuva pranešė, kad tarptautinė apsauga kartais suteikiama kitais pagrindais, pavyzdžiui, dėl humanitarinių priežasčių. Palyginimui, Vokietija ir Prancūzija informavo, kad draudimas išsiųsti gali būti svarstomas, jei pavojus yra pakankamai konkretus.
Kai kuriose Bendrijos narėse veikia nacionalinės ir nevyriausybinės organizacijos bei mokslinių tyrimų institutai, kurie atlieka klimato kaitos migracijos analizę. Tokio pobūdžio organizacijos vykdo savo veiklą Belgijoje, Vokietijoje, Airijoje ir Švedijoje. Klimato kaitos migracijos tema vis labiau nagrinėjama ES valstybių narių ir ES priklausančių EBPO šalių vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos kontekste. Be to, pažymėtina, kad kartu su migrantų kilmės šalimis vykdoma daug projektų ir iniciatyvų, kuriomis siekiama, kad šių šalių gyventojai būtų geriau pasirengę reaguoti į aplinkosaugos krizių poveikį.
Nuoroda:Tematinis pranešimas (EN)
