Publikacijos

Tematiniame pranešime apžvelgiami užsienio startuolių kūrėjų pritraukimo ir išlaikymo klausimai, kurie buvo nagrinėjami 2017 m. rugsėjo 21-22 d. Taline vykusioje kasmetinėje EMN konferencijoje.

Tematiniame pranešime apibendrinami ad-hoc užklausos ir kūrybinės dirbtuvės, kuriomis buvo siekta išnagrinėti socialinių tinklų naudojimą kovai prieš migrantų kontrabandą, rezultatai.

Tematiniame pranešime pristatoma 87 programų, įgyvendintų 23 ES valstybėse narėse ir Norvegijoje, apžvalga. Programomis siekta padėti trečiųjų šalių migrantams grįžti į gimtąją šalį, taip pat bandyta užtikrinti paramą jų reintegracijai.

Tematiniame pranešime apibendrinami EMN studijos, nagrinėjančios užsieniečių teisinio statuso keitimo galimybes ES, rezultatai.

Šiame tematiniame pranešime pristatomi EMN studijos „Nelydimi nepilnamečiai ES: politika ir praktika“ rezultatai.

Šiame tematiniame pranešime yra pristatomi EMN studijos „Informacijos apie savanorišką grįžimą sklaida“ rezultatai.

Tematiniame pranešime apžvelgiami naujausi duomenys apie migrantų judėjimą Viduržemio jūra.

Šiame tematiniame pranešime yra pristatomi EMN studijos „Darbo jėgos trūkumo ir darbo migracijos iš trečiųjų šalių poreikio numatymas ES“ rezultatai.

Šis tematinis pranešimas apžvelgia mokesčius, taikomus trečiųjų šalių piliečiams, išduodant leidimus gyventi. Naudojama informacija surinkta iš 24 ES valstybių narių ir Norvegijos.

Tematiniame pranešime pristatoma informacija apie ES ir nacionalinių teismų praktiką interpretuojant ir taikant teisinius instrumentus, atitinkančius legalios migracijos Sąjungos acquis.

Šioje studijoje apžvelgiamos Lietuvoje taikomos priemonės ir praktikos, kuriomis siekiama pritraukti ir išlaikyti trečiųjų šalių studentus. Studijoje taip pat apžvelgiami iššūkiai ir geroji patirtis išlaikant trečiųjų šalių studentus.

Šis tematinis pranešimas apibendrina vizų politikos poveikį migracijos srautų valdymui - teisėtos migracijos užtikrinimui ir neteisėtos migracijos prevencijai.

Šiame tematiniame pranešime apžvelgiami EMN studijos „Darbo jėgos migracija: poreikis ir politika“ rezultatai.

Šiame tematiniame pranešime apžvelgiami pagrindiniai sprendimai ES 2011 m., kuriais bandyta atsakyti į didėjančio migracijos spaudimo iššūkį.

Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kodėl ne ES studentai rinkosi Lietuvą kaip studijų kryptį, kaip jie vertina studijas, imigracijos procesą ir ar planuoja likti po studijų Lietuvoje.

Lietuva vidutiniškai per metus gauna apie 350-400 prašymų suteikti prieglobstį. Daugiausia prašymų pateikia Gruzijos, Ukrainos, Rusijos, Afganistano ir Irako piliečiai. Teigiamų sprendimų dalis siekia apie 30-35 proc. Šioje studijoje pateikiamas asmenų, kuriems prieglobstis nėra suteikiamas, grąžinimo į kilmės valstybę vertinimas.

Studijoje apžvelgiamas trečiųjų šalių piliečių, kurie pažeidė teisėto atvykimo ir buvimo Lietuvoje sąlygas, sulaikymas ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas.

Šios studijos tikslas yra apžvelgti neteisėtos imigracijos į Lietuvą situaciją, pagrindinius metodus bei pristatyti kovos su neteisėta imigracija būdus.

Ši studija – tai pirmas tokio pobūdžio bandymas apžvelgti ir įvertinti situaciją, įstatyminę bazę bei identifikuoti praktines problemas, kylančias tiriant fiktyvias santuokas. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje nustatoma palyginti nedaug fiktyvių santuokų atvejų (15-20 per metus). Tačiau maži skaičiai gali būti susiję ir su tokių atvejų identifikavimo sunkumais.

Šia studija apžvelgiamos prieglobsčio prašančių asmenų priėmimo ir gyvenimo sąlygos Lietuvoje. Studijoje pateikti apibendrinti statistiniai duomenys apie prieglobsčio prašančių asmenų tautybę, gaunamas išmokas, gyvenimo Užsieniečių registracijos centre trukmę, prieinamas paslaugas ir kt.

Šioje studijoje apžvelgiama prieglobsčio gavėjų integracijos sistema Lietuvoje, didžiausi kylantys iššūkiai, jų priežastys ir galimi sprendimo būdai.

Trečiųjų šalių piliečiai, atvykę vienu imigraciniu kanalu, pasikeitus situacijai ar aplinkybėms gali siekti savo teisinį statusą pakeisti. Galimybė keisti imigracinį statusą leidžia lanksčiai reaguoti į besikeičiančią situaciją migracijos srityje. Ši 2015 m. EMN studija apžvelgia užsieniečių teisinio statuso keitimo galimybes Lietuvoje.

Šioje studijoje pateikiama informacija apie tai, kaip ES valstybės narės reagavo į 2014-2016 m. išaugusius migracijos srautus: kaip keitėsi jų politika, kokių atsakomųjų priemonių buvo imtasi ir kaip tai padėjo suvaldyti migracijos srautus.

Šioje studijoje apžvelgiama Lietuvos darbo migracijos politika, analizuojami darbo jėgos trūkumo nustatymo ir prognozės metodai ir pateikiama statistinė informacija apie trečiųjų šalių piliečių darbą Lietuvoje.

Šia studija siekiama informuoti Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos Komisiją apie skirtingas priemones, kurių imamasi valstybėse narėse ir Norvegijoje, siekiant užtikrinti neteisėtų migrantų informuotumą apie grįžimo galimybes, ypatingą dėmesį skiriant savanoriškam grįžimui ir savanoriško grįžimo pagalbai.

Šia studija siekiama apžvelgti trečiųjų šalių piliečių, kurie gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi, teisines ir administracines galimybes gauti socialines ir sveikatos apsaugos paslaugas.

Šioje studijoje pristatoma į Lietuvą atvykstančių nelydimų nepilnamečių situacija (motyvai, šalys, apgyvendinimas ir globa Lietuvoje). Atkreipiamas dėmesys į nelydimų nepilnamečių, kurie nesikreipia dėl prieglobsčio arba kurie sulaukia pilnametystės, situaciją. Studijoje aptarta ir prieglobsčio prašytojų pasišalinimo iš Pabėgėlių priėmimo centro problema.

Studijoje pristatoma vizų režimo liberalizavimo paskirties šalims analizė. Suteikiamos įžvalgos apie teigiamas ir neigiamas tendencijas 25 ES šalyse ir Norvegijoje po vizų režimo liberalizavimo Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos piliečiams.

2006-2011 m. apie 50 proc. prieglobsčio prašytojų nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Šioje studijoje apžvelgiama, kokie teisės aktai, metodai ir priemonės yra taikomi, siekiant nustatyti prieglobsčio prašytojų tapatybę.

Ši studija nagrinėja užsieniečių įmonių savininkų, investuotojų ir kitų verslo atstovų, kurių skaičius nuo 2010 m. pastoviai auga, atvykimą į Lietuvą. Didelis dėmesys skiriamas 2014 m. lapkritį priimtiems įstatymo pakeitimams, kuriais sugriežtinta leidimų laikinai gyventi išdavimo užsienio verslininkams tvarka.

Atliktame tyrime pateikiama Lietuvos gyventojų nuomonė apie darbo migrantus iš trečiųjų šalių. Apklausa parodė, kad imigraciją teigiamai vertina 19% Lietuvos gyventojų.

Šioje studijoje siekiama įvertinti užsieniečių verslininkų ir investuotojų pritraukimo į Lietuvą politiką, praktiką ir galimybes bei tiesiogines šio proceso sąsajas su migracija. Studija atlikta pagal Europos migracijos tinklo gaires, papildant jas sociologinio tyrimo duomenimis.

Lietuvoje per metus vidutiniškai išduodama ir pakeičiama apie 5 000 leidimų laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, o tai sudaro apie 30-35 proc. visų leidimų laikinai gyventi. Šis skaičius apima visus užsieniečius, kurie atvyksta šeimos susijungimo pagrindu pas teisėtai Lietuvoje gyvenantį užsienietį arba LR pilietį. 2015 metais buvo išduota 5 704 LLG šeimos susijungimo pagrindu.

Studijoje apžvelgiama Lietuvos imigracijos strategija pritraukiant aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių bei analizuojama, kaip buvo perkelta „Mėlynosios kortelės“ direktyva.

Studijoje analizuojama studentų iš trečiųjų šalių pritraukimo politika ir priemonės Lietuvoje, identifikuojamos kylančios problemos bei galimi piktnaudžiavimo atvejai.

Šis tyrimas siekė išsiaiškinti, kaip Lietuvoje jaučiasi ne-ES šalių studentai, kokias teigiamas ir neigiamas puses jie mato atvykdami ir gyvendami Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas, ką būtų galima daryti, kad į Lietuvą atvyktų daugiau tokių studentų.

Studijos tikslas yra apžvelgti vizų išdavimo mechanizmą Lietuvoje bei naujausius pokyčius, analizuoti sąryšį tarp vizų politikos ir imigracijos srautų, ypatingą dėmesį skiriant nelegalios imigracijos prevencijai.

Šioje studijoje siekiama pristatyti Lietuvoje taikomas draudimo atvykti užsieniečiams nustatymo taisykles bei įvertinti, kaip plačiai taikomi readmisijos susitarimai.