Imigracija
Ataskaitoje apžvelgiamas ES valstybėse narėse ir Norvegijoje 2020 m. padarytas progresas įgyvendinant 2017 m. Komunikato dėl vaikų migrantų apsaugos rekomendacijas.
Studijoje siekiama pristatyti Lietuvoje egzistuojančias politikas, skirtas užtikrinti trečiųjų šalių piliečių integraciją į darbo rinką. Tyrime taip pat apžvelgiamos teigiamos integracijos į darbo rinką praktikos, įgyvendinamos viešajame ir privačiame sektoriuose.
Šioje studijoje apžvelgiamos Lietuvoje taikomos priemonės ir praktikos, kuriomis siekiama pritraukti ir išlaikyti trečiųjų šalių studentus. Studijoje taip pat apžvelgiami iššūkiai ir geroji patirtis išlaikant trečiųjų šalių studentus.
Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kodėl ne ES studentai rinkosi Lietuvą kaip studijų kryptį, kaip jie vertina studijas, imigracijos procesą ir ar planuoja likti po studijų Lietuvoje.
Studijoje pristatoma vizų režimo liberalizavimo paskirties šalims analizė. Suteikiamos įžvalgos apie teigiamas ir neigiamas tendencijas 25 ES šalyse ir Norvegijoje po vizų režimo liberalizavimo Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos piliečiams.
Lietuvoje per metus vidutiniškai išduodama ir pakeičiama apie 5 000 leidimų laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, o tai sudaro apie 30-35 proc. visų leidimų laikinai gyventi. Šis skaičius apima visus užsieniečius, kurie atvyksta šeimos susijungimo pagrindu pas teisėtai Lietuvoje gyvenantį užsienietį arba LR pilietį. 2015 metais buvo išduota 5 704 LLG šeimos susijungimo pagrindu.
Šioje studijoje siekiama įvertinti užsieniečių verslininkų ir investuotojų pritraukimo į Lietuvą politiką, praktiką ir galimybes bei tiesiogines šio proceso sąsajas su migracija. Studija atlikta pagal Europos migracijos tinklo gaires, papildant jas sociologinio tyrimo duomenimis.
Trečiųjų šalių piliečiai, atvykę vienu imigraciniu kanalu, pasikeitus situacijai ar aplinkybėms gali siekti savo teisinį statusą pakeisti. Galimybė keisti imigracinį statusą leidžia lanksčiai reaguoti į besikeičiančią situaciją migracijos srityje. Ši 2015 m. EMN studija apžvelgia užsieniečių teisinio statuso keitimo galimybes Lietuvoje.
Šia studija siekiama apžvelgti trečiųjų šalių piliečių, kurie gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi, teisines ir administracines galimybes gauti socialines ir sveikatos apsaugos paslaugas.
Studijoje analizuojama studentų iš trečiųjų šalių pritraukimo politika ir priemonės Lietuvoje, identifikuojamos kylančios problemos bei galimi piktnaudžiavimo atvejai.
Šis tyrimas siekė išsiaiškinti, kaip Lietuvoje jaučiasi ne-ES šalių studentai, kokias teigiamas ir neigiamas puses jie mato atvykdami ir gyvendami Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas, ką būtų galima daryti, kad į Lietuvą atvyktų daugiau tokių studentų.
Studijos tikslas yra apžvelgti vizų išdavimo mechanizmą Lietuvoje bei naujausius pokyčius, analizuoti sąryšį tarp vizų politikos ir imigracijos srautų, ypatingą dėmesį skiriant nelegalios imigracijos prevencijai.
