2016-2018
Šioje studijoje apžvelgiamos Lietuvoje taikomos priemonės ir praktikos, kuriomis siekiama pritraukti ir išlaikyti trečiųjų šalių studentus. Studijoje taip pat apžvelgiami iššūkiai ir geroji patirtis išlaikant trečiųjų šalių studentus.
Studijoje siekiama pristatyti Lietuvoje egzistuojančias politikas, skirtas užtikrinti trečiųjų šalių piliečių integraciją į darbo rinką. Tyrime taip pat apžvelgiamos teigiamos integracijos į darbo rinką praktikos, įgyvendinamos viešajame ir privačiame sektoriuose.
Šioje studijoje pateikiama informacija apie tai, kaip ES valstybės narės reagavo į 2014-2016 m. išaugusius migracijos srautus: kaip keitėsi jų politika, kokių atsakomųjų priemonių buvo imtasi ir kaip tai padėjo suvaldyti migracijos srautus.
Vidutiniškai per metus Lietuva priima apie 1500 sprendimų dėl grąžinimo. Absoliuti dauguma sprendimų (87-90 proc.) yra įvykdoma ir neteisėtai esantys užsieniečiai išvyksta iš Lietuvos per nustatytą terminą. Šioje studijoje aprašoma grąžinimo procedūra Lietuvoje ir kaip ji atitinka ES taisykles ir standartus.
Šioje studijoje pristatomi Lietuvoje naudojami metodai nustatyti tapatybę. Aptariami iškylantys tapatybės nustatymo klausimai prieglobsčio procedūros metu, sprendžiant leidimų laikinai gyventi ir vizų išdavimų metu, taip pat vykdant grąžinimo procedūras.
Studijoje apžvelgiama darbdaviui tenkanti atsakomybė už nelegalų (neteisėtą) darbą, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims, taip pat suponuoja kitus ūkio subjektų ar asmenų veiklos suvaržymus. Studijoje nurodomos ir pasekmės užsieniečiams, gresiančios leidimo gyventi arba vizos panaikinimu, gražinimu ar išsiuntimu iš šalies.
Lietuvoje per metus vidutiniškai išduodama ir pakeičiama apie 5 000 leidimų laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, o tai sudaro apie 30-35 proc. visų leidimų laikinai gyventi. Šis skaičius apima visus užsieniečius, kurie atvyksta šeimos susijungimo pagrindu pas teisėtai Lietuvoje gyvenantį užsienietį arba LR pilietį. 2015 metais buvo išduota 5 704 LLG šeimos susijungimo pagrindu.
Šis tyrimas pristato pagal ES programas perkeliamų užsieniečių pirmas patirtis Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad sėkmingai integracijai reikalinga ieškoti naujų sprendimų, ypač dėl laikino būsto suteikimo, lietuvių kalbos mokymo ir darbo.
Lietuva vidutiniškai per metus gauna apie 350-400 prašymų suteikti prieglobstį. Daugiausia prašymų pateikia Gruzijos, Ukrainos, Rusijos, Afganistano ir Irako piliečiai. Teigiamų sprendimų dalis siekia apie 30-35 proc. Šioje studijoje pateikiamas asmenų, kuriems prieglobstis nėra suteikiamas, grąžinimo į kilmės valstybę vertinimas.